PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Šiaulių ilgalaikio gydymo
ir geriatrijos centro direktoriaus
2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu  Nr. V-61

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ŠIAULIŲ ILGALAIKIO GYDYMO IR GERIATRIJOS CENTRO KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMA 2020 – 2022 METAMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešosios įstaigos Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro (toliau – Centras)  korupcijos prevencijos programos 2020-2022 metams (toliau-Programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Centre  2020-2022 metais.

2. Programa apima svarbiausias korupcijos prevencijos nuostatas Centre. Programa orientuota į korupcijos rizikos veiksnių mažinimą ir šalinimą, taip pat korupcijos rizikos veiksnių valdymą, siekiant asmenis atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

3.1. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arbe kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.

3.2. Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.

3.3. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, padaromas piktnaudžiaujant įgaliojimais ir tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios naudos sau ar kitam asmeniui, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

3.4. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

3.5. Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat siekiant asmenims užkirsti kelią korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymui.

3.6. Kitos Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose įstatymuose apibrėžtas sąvokas.

4. Programa  parengta atsižvelgiant į sveikatos sistemos aplinkos veiksnių analizę, Jungtinių tautų konvenciją prieš korupciją, vadovaujantis šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2020-2022 metų programa, Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymu.

5. Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą.

II. APLINKOS IR KORUPCIJOS PRIELAIDŲ ANALIZĖ

6. Sveikatos priežiūros sistema yra viena iš labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių. Korupcijos reiškiniai sveikatos priežiūros sistemoje yra vieni iš pavojingiausių socialinių reiškinių, iškreipiantys socialinį teisingumą, keliantys grėsmę žmogaus teisėms,  didinantys šešėlinę ekonomiką. Bet kokia korupcinė veikla daro ne tik materialinę, bet ir moralinę žalą. Taip yra dėl to, kad pažeidžiami visų šalies gyventojų lygiateisiškumo ir teisingumo principai, atsiranda nepasitikėjimas visuomene ir valstybe.                   

7. Pagal atliktas sveikatos priežiūros sistemos problematiškų sričių analizes problematiškiausiomis vis dar išlieka viešieji pirkimai, paramos teikimas ir gavimas, asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių valdymas.

8. Bendrosios korupcijos prielaidos:
8.1. Ekonominės –  santykinai maži darbuotojų atlyginimai, lyginant su kitais privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimais ir tai skatina ieškoti papildomų pajamų;
8.2. Visuomenės pilietiškumo stoka – piliečiu (tiek darbuotojų, tiek pacientų) pilietiškumo stoka antikorupcijos atžvilgiu. Piliečiai ne visuomet žino, kas yra korupcija, todėl jai nesipriešina ir neviešina korupcijos atvejų.

9. Teisinės korupcijos prielaidos: 
9.1. nekokybiški įstatymai t.y. įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų kokybės trūkumai, kurie tam tikrais atvejais lemia teisės aktų kolizijas, dviprasmybes;
9.2. nepakankamas visuomenės savo teisių ir pareigų išmanymas sudaro sąlygas sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba.

10. Vadybinės korupcijos prielaidos:
10.1. sveikatos sistemos valdymas vis dar yra pernelyg biurokratiškas, pasižymi pertekliniais draudimais, apribojimais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimais, procedūrų vilkinimu, nepakankamos ir netobulos veiklos apskaitos ir kontrolės sistemos;
10.2. nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nesivadovaujama asmeninės atsakomybės principais, nėra viešai skelbiami padaryti pažeidimai.

11. Specifinės korupcijos prielaidos Centre:
11.1. paslaugų laukimo eilės, kas gali sudaryti sąlygas korupcinio pobūdžio pažeidimams. Dideles eiles nulemia didelis paslaugų poreikis, riboti biudžeto ištekliai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų  laukimo eilių formavimas, gali daryti neigiamą įtaką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui.
Nuolatinis nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas skatina smulkiąją korupciją sveikatos priežiūros sistemoje, mažina pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema ir privalomuoju sveikatos draudimu.
Dėl sveikatos priežiūros sistemos specifiškumo visuomet išlieka sveikatos priežiūros specialisto ar (ir) paciento piktnaudžiavimo rizika, kai siekiant gauti galimybę / sudaryti galimybę paslaugas gauti apeinant susiformavusią eilę. Taip pat nėra sukurtų veiksmingų priemonių, kurios apsaugotų pacientą ir sudarytų galimybę pacientui savo iniciatyva apsisaugoti nuo manipuliavimo, kai sveikatos priežiūros specialistas skatina pacientą priimti sprendimą pasirinkti ,,mokamas“ sveikatos priežiūros paslaugas pateikdamas informaciją apie nepakankamą iš privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Centre.
11.2. nepakankamos pacientų žinios apie valstybės apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai sudaro galimybę apmokestinti kai kurias paslaugas;
11.3. nepagrįsti pacientų lūkesčiai, gaunant tam tikras socialines garantijas ar išmokas (pvz. globa ir pan)., neatitinkantys realios paciento sveikatos būklės;
11.4. viena problematiškų sričių vis dar išlieka vykdomi viešieji pirkimai. Yra kelios pagrindinės aukštą korupcijos lygį lemiančios priežastys: didelė viešųjų pirkimų įtaka asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir verslo subjektams, nepakankamai veiksmingas kontrolės mechanizmas, nepakankama atsakomybė už padarytus pažeidimus ir pan. Todėl pagrindinių viešųjų pirkimų principų tokių kaip skaidrumas, lygiateisiškumas, abipusis pripažinimas, proporcingumas, nediskriminavimas, racionaliai ir efektyviai naudojamos valstybės lėšos – aktualumas išlieka.  

12. Kitos prielaidos:
12.1. Politinių struktūrų ir interesų grupių įtaka;
12.2. politinės valios nepakankamumas.

III. VEIKLOS SRITYS, KURIOSE GALIMA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ IR GALIMOS PASEKMĖS

13. Galima išskirti veiklos sritis, kuriose galima korupcijos pasireiškimo tikimybė:
13.1. viešieji pirkimai ir užsakymai;
13.2. projektų įgyvendinimas;
13.3. tyrimų, procedūrų ar gydymo skyrimas;
13.4. dokumentų, medicininių išrašų klastojimas, nedarbingumo įforminimai, pažymų išdavimai, leidimų nuolaidų lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;
13.5. konkursai eiti pareigas Centre;
13.6. didelės paslaugų laukimo eilės;
13.7. medicinos pagalbos priemonių skyrimas.

 14. Galimos korupcijos pasekmės Centre:
14.1. sumažėjęs sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas, pablogėjusi Centre teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė;
14.2. atsiradusi socialinė įtampa, kuri mažina pasitikėjimą sveikatos apsaugos priežiūra;
14.3. sumažėjęs pacientų pasitikėjimas Centru;
14.4 pablogėjusi viešojo administravimo kokybė ir užsimezgę farmacijos bei kitų įmonių, prekiaujančių medicinos prekėmis ir prietaisais, ryšiai su korumpuotais Centro darbuotojais.

IV. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

15. Programos tikslai:
15.1. sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos pasireiškimo prielaidas, užtikrinti skaidresnę Centro ir jos darbuotojų veiklą, įgyvendinant neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principą;
15.2. didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, netoleranciją korupcijai ir skatinti Centrą veikti skaidriai ir sąžiningai, netoleruojant korupcijos ar kito nesąžiningo elgesio;
15.3. siekti, kad Centras ne tik formaliai įgyvendintų paskirtas korupcijos prevencijos priemones, tačiau ir imtųsi aktyvių veiksmų bei atvertų duomenis, kad visuomenė ir kiti asmenys turėtų galimybę sužinoti apie Centro darbuotojų veiklą kuriant korupcijai atsparią aplinką, rodant, kad jie netoleruoja korupcijos, yra aktyvūs antikorupcijos srityje, kuria korupcijai atsparią aplinką, yra skaidrūs ir atviri savo darbuotojams bei visuomenei;
15.4. siekti skaidrumo, efektyvumo Centro viešųjų pirkimų srityje bei užtikrinti pagrindinį viešųjų pirkimų tikslą – racionaliai naudoti skirtas lėšas.

16. Programos uždaviniai programos tikslams pasiekti:
16.1. tobulinti antikorupcinę aplinką ir valdyti interesų konfliktus;
16.2. didinti Centro veiklos viešumą, atvirumą ir atsakingumą visuomenei;
16.3. gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, didinti sprendimų ir procedūrų skaidrumą;
16.4.skaidrinti viešuosius pirkimus.

V. VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS Į KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ CENTRE

17. Siekiant į korupcijos prevencijos programą Centre įtraukti visuomenę reikia:
17.1. skatinti glaudesnį ir aktyvesnį medikų ir visuomenės bendradarbiavimą, ugdant visuomenės narių pilietinę sąmonę ir nepakantumą korupcijai.
17.2. informuoti visuomenę apie Centre vykdomą korupcijos prevencijos programą;
17.3. sudaryti sąlygas ir skatinti Centro darbuotojus, kitus visuomenės piliečius anonimiškai pranešti apie korupcinius teisės pažeidimus (ar mėginimus juos daryti ) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ar kitas paslaugas.
17.4. vykdyti visuomenės anketines apklausas arba kitais būdais vertinti Centro korupcijos prevencijos programos veiksmingumą, atskleisti apibendrintus visuomenės apklausų rezultatus.
17.5. Pateikti visuomenei daugiau duomenų Centro interneto svetainėje t.y viešai atskleisti, kaip vykdomas paslaugų laukimo sąrašo formavimas, pacientams informuoti skirtoje skiltyje viešinti institucinio lygmens teisės aktus ir dokumentus, reglamentuojančius pacientų registracijos tvarką arba pateikti jų turinio santrauką, kurioje būtų pateikta esminė informacija apie pacientų registracijos tvarką Centre.

VI. KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, KEITIMAS, PAPILDYMAS IR ATNAUJINIMAS

18. Priemonės, kurios sumažins korupcijos apraiškų prielaidas Centre, ir jų vykdymo terminai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, atsakingi vykdytojai pateikti Programos įgyvendinimo 2020 – 2022 m. priemonių plane (pridedama). 

19. Siekiant veiksmingo korupcinių teisės pažeidimų tyrimo, būtina:
19.1. sudaryti palankias sąlygas Centro darbuotojams ir kitiems piliečiams anonimiškai pranešti Centro vadovybei apie galimą Centro darbuotojų korupcinį nusižengimą.
19.2.reguliariai tirti skundus, pareiškimus dėl galimų korupcijos atvejų bei vertinti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos. Išsamiai ir objektyviai analizuoti pagrįstus įtarimus dėl Centro darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir atlikti tyrimus savo kompetencijos ribose.
19.3. išaiškinus ir pasitvirtinus informacijai apie korupcijos faktą, bei esant įtarimui  dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nustatyta tvarka informuoti administraciją.
19.4. bendradarbiauti su korupcinius nusikaltimus tiriančia valstybės institucija Specialiųjų tyrimų tarnyba.

20. Priemonių planas sudaromas 3 metų laikotarpiui ir ne rečiau, kaip vieną kartą metuose peržiūrimas jo vykdymas.

21. Ataskaita apie priemonių plano vykdymą skelbiama kasmet Centro internetinėje svetainėje.

22.  Programa peržiūrima ir koreguojama esant būtinumui, ne rečiau kaip kas tris metus, ruošiant naują priemonių planą.

23. Siūlymai dėl Programos keitimo, tikslinimo teikiami Centro atsakingam asmeniui.

24. Programos keitimą taip pat gali inicijuoti Centro direktorius ir Centro atsakingas asmuo.

VII. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

25. Programa siekiama šių rezultatų:
25.1. sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę;
25.2. padidinti nepakantumą korupcijai;
25.3. pagerinti korupcijos prevencijos veiklos organizavimą Centre;
25.4. padidinti visuomenės pasitikėjimą Centre ir jos vykdoma sveikatos priežiūros veikla.

26. Programos įgyvendinimo vertinimas:
26.1. Programoje numatytų tikslų pasiekimas vertinamas pagal priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus;
26.2. Programos įgyvendinimą vertina Centro atsakingas asmuo pagal priemonių plano vykdytojų pateiktą informaciją apie programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą ir prireikus, nedelsiant teikia pasiūlymus dėl priemonių šalinti nustatytas kliūtis ir problemas, dėl kurių gali būti nepasiekti. Programos tikslai ir uždaviniai, laiku neįvykdytos priemonių plano priemonės.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Už netinkamą programos vykdymą, informacijos teikimą asmenims, kontroliuojantiems, kaip vykdoma programa, nesilaikant programoje numatytų terminų Centro darbuotojai atsako pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Atnaujinta 2021-01-04